„Omniva“ trečiojo ketvirčio rezultatai: tarptautinių tranzitinių siuntų apimtys augo 31 proc.
Tarptautinė technologijų ir logistikos grupė „Omniva“ trečiąjį 2026 m. ketvirtį uždirbo 37,7 mln. eurų pajamų – 3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pajamų mažėjimui didelės įtakos turėjo Europos Sąjungos (ES) muitinės taisyklių pokyčiai, dėl kurių sumažėjo e. prekybos siuntų iš ES nepriklausančių šalių srautai. Nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, tarptautinio siuntų tranzito verslo apimtys augo 31 proc. ir padėjo kompensuoti siuntų kiekio mažėjimą Baltijos šalyse.
Liepos 1 d. įsigaliojus ES muitinės taisyklių pakeitimams, sumažėjo siuntų iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, srautai. Šie pokyčiai paveikė logistikos bendroves visoje Europoje. Sumažėjus tarptautinių siuntų apimtims, sustiprėjo konkurencija dėl vietinių klientų, o tai padidino spaudimą kainoms ir pelningumui Baltijos šalių siuntų pristatymo rinkoje.
„Šie pokyčiai per labai trumpą laiką iš esmės pakeitė Europos siuntų rinką. Į pasikeitusią situaciją reagavome greitai, įgyvendindami sąnaudų efektyvumo didinimo priemones, tačiau mūsų veiklą Baltijos šalyse teks ir toliau pritaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Kartu tarptautinio siuntų tranzito verslo augimas patvirtina veiklos diversifikavimo svarbą, nes tai padeda atsverti svyravimus skirtingose rinkose“, – sako „Omniva“ grupės generalinis direktorius Martti Kuldma.
Trečiąjį ketvirtį „Omniva“ uždirbo 4,3 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 1,7 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiam rezultatui didelės įtakos turėjo ataskaitiniu laikotarpiu apskaityta 3,3 mln. eurų kompensacija už 2023–2025 m. teiktas universaliąsias pašto paslaugas. Neįskaičiuojant šios kompensacijos ir 0,6 mln. eurų su privatizavimu susijusių išlaidų, ketvirčio grynasis pelnas siekė 1,7 mln. eurų.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 5 proc. ir pasiekė 115,8 mln. eurų. Grynasis pelnas sudarė 2,6 mln. eurų, įskaitant vienkartinį universaliosios pašto paslaugos kompensacijos ir su privatizavimu susijusių išlaidų poveikį. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu pernai grynasis pelnas siekė 5,2 mln. eurų, įskaitant vienkartines pajamas, gautas pardavus „Pallasti“ nekilnojamąjį turtą. Atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, 2026 m. pirmųjų devynių mėnesių grynasis pelnas sudarė 0,3 mln. eurų, palyginti su 0,04 mln. eurų 2025 m.
Trečiąjį ketvirtį Baltijos šalyse siuntų kiekis sumažėjo 12 proc. – iki 8,2 mln., o pajamos sumažėjo 10 proc., iki 18,3 mln. eurų. Tuo metu tarptautinio siuntų tranzito segmente siuntų apimtys išaugo 31 proc. ir pasiekė 4,5 mln. siuntų, o pajamos išliko stabilios ir siekė 8 mln. eurų. Iš viso visose rinkose „Omniva“ apdorojo 12,7 mln. siuntų – vos 1 proc. mažiau nei prieš metus. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius bendras siuntų kiekis augo 11 proc. ir pasiekė 39,6 mln.
Lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas ES nustatytas 2 eurų muitinės apdorojimo mokestis, taikomas kiekvienai atskirai prekių pozicijai muitinės deklaracijoje, kai prekės perkamos internetu ir siunčiamos iš ES nepriklausančių šalių. Prognozuojama, kad šis mokestis dar labiau padidins spaudimą tarptautinei e. prekybai.
Pašto paslaugų reforma ir privatizavimas
Rugsėjį „Omniva“ pateikė Estijos konkurencijos tarnybai pasiūlymą dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų, atsižvelgdama į naują reguliavimą, kuris įsigalios 2027 metais. Pagal jį numatoma iš esmės keisti tarifų nustatymo principą – vietoj įperkamų kainų principo tarifai bus grindžiami ekonomiškai pagrįstomis pašto paslaugų teikimo sąnaudomis. Šie pokyčiai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį pašto paslaugų tvarumą, nes tradicinių laiškų kiekis ir toliau mažėja.
Rugsėjį Estijos Respublika pradėjo „Omniva“ privatizavimo procesą. Nustatyta pradinė 52 mln. eurų kaina, o pasiūlymų pateikimo terminas – lapkričio 27 d.