Didžiausias autonominės logistikos iššūkis šiandien – ne technologijos, o miestų pasirengimas
Apie autonominį siuntų automobilį lengva kalbėti kaip apie ateities inovaciją, tačiau tikroji technologijos vertė atsiskleidžia tik tada, kai ji išbandoma kasdienėmis miesto eismo sąlygomis. Tarptautinė technologijų ir logistikos grupė „Omniva“ penkis mėnesius testavo autonominius automobilius, siekdama įvertinti jų praktinį pritaikymą. Nors testavimas vyko Estijoje, išvados aktualios visam Baltijos regionui – didžiausias iššūkis šiandien jau ne pati technologija, o miestų infrastruktūros ir reguliavimo pasirengimas.
Autonominės transporto priemonės sparčiai pereina iš bandymų etapo į kasdienę logistikos veiklą. Belgijoje, Slovėnijoje ir kitose Europos šalyse jos jau padeda efektyvinti galutinį siuntų pristatymo etapą, mažinti sąnaudas ir spręsti darbuotojų trūkumo iššūkius. Vis dėlto realiame miesto eisme autonominiai automobiliai vis dar yra retenybė.
„Omniva“ autonominius automobilius išbandė Talino gatvėse, patikėdama jiems pristatyti realių klientų siuntų pristatymą. Per penkis mėnesius trukusį pilotinį projektą autonominiai automobiliai pristatė daugiau nei 20 tūkst. siuntų.
Bandyme naudotos transporto priemonės buvo valdomos taip, kad vienas operatorius galėjo stebėti ir prireikus nuotoliniu būdu valdyti trijų autonominių automobilių maršrutus.
Autonominių automobilių stiprybė – nuoseklumas
Pilotinis projektas patvirtino, kad autonominių automobilių technologija jau pasiekė aukštą brandos lygį. Autonominė transporto priemonė visada veikia pagal iš anksto nustatytas taisykles – ji nepriima emocijomis grįstų sprendimų ir nuosekliai laikosi Kelių eismo taisyklių, net ir situacijose, kuriose žmogus gali priimti kitokį sprendimą.
Kaip ir testuojant bet kurią naują technologiją, pasitaikė ir techninių incidentų. Du kartus automobilis be reikalo sustojo prie tramvajaus bėgių, kuriuos jutikliai klaidingai identifikavo kaip kliūtį. Dar vienu atveju dėl programinės įrangos klaidos įvyko nedidelis susidūrimas su stovinčiu automobiliu.
Būtent tam ir reikalingi pilotiniai projektai – jie leidžia realiomis sąlygomis identifikuoti technologijos ribotumus ir juos greitai pašalinti.
Pasaulinė autonominių transporto priemonių statistika rodo, kad rimtų eismo įvykių kol kas užfiksuojama gerokai mažiau nei įprastame eisme. Tai nereiškia, kad technologija yra neklystanti, tačiau rodo, kad saugumas išlieka svarbiausiu prioritetu.
Viena vertingiausių projekto įžvalgų – ateityje autonominiuose automobiliuose gali prireikti papildomų komunikacijos priemonių. Pavyzdžiui, mikrofono, kad operatorius prireikus galėtų tiesiogiai bendrauti su kitais eismo dalyviais.
Technologijos pažengusios labiau nei miestų infrastruktūra
Nors technologija daugumoje situacijų veikė sėkmingai, netrukus paaiškėjo, kad dabartinė miesto infrastruktūra tokioms transporto priemonėms dar nėra visiškai pasirengusi.
Vienu netikėčiausių iššūkių tapo kelio užtvarai. Žmogus tokiose situacijose gali prisitaikyti, o autonominis automobilis veikia tik pagal iš anksto numatytus scenarijus. Jei situacija jų neatitinka, transporto priemonė sustoja.
Taip pat, nutrūkus ryšiui su operatoriumi arba vaizdo perdavimui, automobilis automatiškai sustoja. Tai būtina saugumui, tačiau kartais gali sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.
Kadangi bandymuose naudotų automobilių greitis ribojamas iki 25 km/val., šiandien jie geriausiai tinka trumpiems miesto maršrutams ir galutiniam siuntų pristatymo etapui.
Ekonominis potencialas didelis, o nauda aplinkai akivaizdi
Projekto pradžioje vienos siuntos pristatymo savikaina buvo didesnė nei naudojant įprastą kurjerio vairuojamą mikroautobusą. Tačiau projekto pabaigoje jau buvo matomas aiškus ekonominis potencialas – ateityje autonominė logistika galėtų būti bent du kartus pigesnė. Klausimas jau nebe ar tai įvyks, o kada.
Ilgainiui tai reikštų ne tik mažesnes logistikos sąnaudas, bet ir greitesnį bei lankstesnį siuntų pristatymą gyventojams.
Nauda aplinkai taip pat akivaizdi. Autonominės elektrinės transporto priemonės neišskiria tiesioginių emisijų, sunaudoja mažiau energijos nei dyzeliniai ar įprasti elektriniai mikroautobusai, o dėl optimizuoto važiavimo režimo mažina ir triukšmą bei oro taršą miestuose.
Autonominė logistika – ateitis
Didžiausia „Omniva“ pilotinio projekto vertė buvo ne pati technologija, o realiomis sąlygomis surinkti duomenys. Tik kasdien aptarnaudamas tikrus klientus autonominis automobilis leidžia suprasti, kur slypi tikrosios technologijos galimybės ir ribotumai.
Pilotinis projektas parodė, kad autonominė logistika gali veikti realiomis sąlygomis. Dabar svarbiausias klausimas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims yra, kaip greitai miestai, infrastruktūra ir reguliavimas bus pasirengę tokiems sprendimams.
Todėl „Omniva“ ir toliau testuos įvairius autonominio transporto sprendimus, siekdama įvertinti jų potencialą ir praktinį pritaikymą Baltijos šalių logistikoje.
Hannes Falten, „Omniva“ pristatymo inovacijų vadovas
Laivi Markii, „Omniva“ autonominių transporto priemonių nuotolinio valdymo vadovė